- nuavėjimas
- nuavė́jimas dkt.
.
.
nuavėjimas — sm. (1) 1. → nuavėti 2: Ale ir nuavėjimas tų batų – kai eina, tai tep į šoną ir klypsta Gs. 2. → nuavėti 3: Koks nuavėjimas kelinių – visai suplyšo Vlkv. avėjimas; išavėjimas; nuavėjimas; prasiavėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
avėjimas — sm. (1) 1. → avėti 1: Šlapumoj naginėm nekoks avėjimas – kojos peršlampa Kp. 2. prk. barimas, plūdimas: Ve, ateina jau įpykus senė, dabar bus avėjimo Skr. avėjimas; išavėjimas; nuavėjimas; prasiavėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išavėjimas — sm. (1) → išavėti 1: Nesigirk su tokiuo išavėjimu – jau užkulniai krypsta Kp. avėjimas; išavėjimas; nuavėjimas; prasiavėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
prasiavėjimas — sm. (1) → praavėti 2 (refl.): Menkas [tų batų] prasiavėjimas – kaip spaudė, taip ir tebespaudžia Kp. avėjimas; išavėjimas; nuavėjimas; prasiavėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language